ŠIANDIEN DIRBSIU PO PALME | KAIP UŽDIRBTI IŠ TINKLARAŠČIO RAŠYMO VOL. 1

1

Kas dar nežinote, noriu prisistatyti. Esu modelis, blogerė/tinklaraštininkė, “Mis Lietuva 2013” 1-oji vice mis, “Mis Visata 2013” dalyvė ir knygos “Tavo geriausia draugė” autorė. Prieš 2 metus Vilniaus Gedimino technikos universitete baigiau kūrybinių industrijų studijas ir gavau komunikacijos diplomą. Taip pat prieš kelis metus pradėjau rašyti savo asmeninį blogą (simonaburbaite.com) apie grožį, sveiką mitybą, keliones, madą ir visą grožio ir mados industriją iš arti.

Kol dar buvau mokykloje (ypač paskutiniais metais) tėvai man visada kartodavo, kad “mes tau linkime rasti mylimą darbą ir tau niekada nereikės dirbti”. Arba kitaip: surask veiklą, kuri Tau patinka, o vėliau sugalvok, kaip iš to uždirbti. Tada dar nesupratau, ką tėvai turi omenyje, nes iki tol niekada nedirbau sunkaus ar nemėgstamo darbo, bet dar studijų laikais teko padirbėti įvairių studentiškų (ir nelabai) darbų ir tik tada aš iki galo supratau tėvų palinkėjimą, kuris šiandien tapo savotišku mano gyvenimo moto.

Nes matai… Gyvenimas yra per trumpas, kad dirbtum nemylimą darbą. Aš sunkiai save įsivaizduoju dirbant biure nuo 8 iki 5 už fiksuotą atlyginimą. Visada svajojau apie darbą, kuris man leistų jaustis savo laiko ir gyvenimo šeimininke. Ir tokį darbą aš radau. Kartais tos mėgstamos veiklos ieškojimai gali užtrukti ne vienus metus, tačiau kai ją atrandi – supranti, kad buvo verta tiek laiko jos laukti. “Darbo sau” banga dar tik skinasi kelią ir nedaug kas ryžtasi ją pasirinkti.

Manau bijo nežinomybės, nesaugumo ir stereotipų. Be to, labai trūksta asmeninių ir konkrečių patirčių pavyzdžių, kad darbas sau būtų savaime suprantamas pasirinkimas. Todėl kai tik yra galimybė – dalinuosi savo veiklos kūrimu, vystymo procesais, noriu savo pavyzdžiu parodyti, kad savas verslas nėra iš fantastikos serijos, kad tai yra įmanoma ir tikrai nebūtinos didelės investicijos. Dažniausiai reikia tik laiko ir pastangų. Dėl to atsirado ir šis įrašas. Dėl to atsiras ir dar vienas įrašas apie konkrečius veiksmus, kurie tau gali padėti monetizuoti tinklaraštį. Bet vis tik pirmiausia pakalbėkim apie kelis “darbo sau” niuansus.

Ar įmanoma, iš to ką darai, išgyventi? Ar įmanoma to pasiekti ir kitiems? Kaip tai padaryti? Tokių ir panašių klausimų sulaukiu tikrai nemažai. Skirtingai nuo daugelio nuomonės, tinklaraščio rašymas nėra vien malonus laisvalaikio užsiėmimas – tai rimtas ir daug energijos reikalaujantis darbas. Man tai ne laisvalaikio praleidimo būdas, o pagrindinė veikla. Dirbu 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Ir man tai labai patinka.

Gal manęs paklausi, kokie didžiausi pliusai dirbant sau, pasirenkant darbo vietą pačiam? Didžiausias pliusas, kad nesi svetimų idėjų vykdytojas. Manau nereikia bijoti imtis ko nors naujo ir savarankiškai. Nereikia bijoti klysti ir mokytis. Tik taip atrasi save ir pasieksi tikslą. Žinoma, veikla/darbas turi teikti džiaugsmą ir malonumą. Tai yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas ir mes visi esame skirtingi – vienas lengviau susikaupia biure, kitas namie, trečias gal kur nors gamtoje. Pavyzdžiui žmogus intravertas – jam patinka vienuma, o kitas ekstravertas – jam patinka šurmulys. Ir tai nieko blogo. Nors didėjančios rytinės ir vakarinės automobilių spūstys liudijia, kad dauguma mūsų vis dėl to esame linkę laikytis įprastų laiko ir erdvės rėmų, maždaug: “TEGUL NEĮDOMU, BET STABILU“. Tai čia dar keli pliusai, kad tų spūsčių sumažėtų:

1) Maksimali laisvė  – esi pats sau bosas, todėl darbo grafiką dėlioji pagal save ir, žinoma, projektus bei žmones su kuriais nori dirbti.

2) Darbas iš bet kur – jei tik leidžia veiklos formatas – gali dirbti kad ir keliaudamas ar gulėdamas Bahamuose po palme su kokoso sulčių kokteiliu rankose. Mano ofisas yra ten, kur aš noriu, kad jis būtų.

3) Darbo našumas – kur mes susikaupiame darbui ir kaip efektyviai dirbame (mano svajonė buvo turėti tokį darbą, kad galėčiau dirbti iš bet kurios pasaulio vietos). Manau žmogus gali dirbti našiai tada, kai gerai jaučiasi. Vadinasi freelan’cinant yra galimybę susikurti aplink save tokią atmosferą, kad žmogus jaustų komfortą dirbdamas. Galų gale koks skirtumas, kur dirbsi – svarbu rezultatas, kad darbas atliktas laiku ir gerai. O ir motyvacija dirbti visai kitokia.

Gerai, o dabar, kokie didžiausi minusai pačiam kontroliuojant savo darbo laiką?

1) Minimalios garantijos – esi pats sau bosas, bet, pavyzdžiui, socialinės garantijos kelia šiokių tokių kėblumų (ypač kai dirbi pagal VL ir IV) bei tai, kad pajamos nėra stabilios – vieną mėnesį gali uždirbti daugiau, kitą mažiau. Vadinasi, ne visada būsi tikras, ar kitą mėnesį išeis susimokėti už butą.

2) Disciplina – savarankiškas darbas reikalauja tam tikros disciplinos, kad darbas nebūtų atidėliojamas ir namų rutiną netaptų nr.1. Labai reikia mokėti atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą. Nes dauguma galvoja – jei jau dirbi namuose, tai turi marias laiko.

3) Iš tikrųjų, daugiau minusų aš nematau. O jei tau atrodo kitaip, ir minusų vis tik atradai daugiau – vadinasi freelance’rio darbas ne tau, sorry.