NEW TASTY & STYLISH PLACE | HABIT

Praeitą šeštadienį vietoj pusryčių turėjau salsos šokių pamoką (ačiū mano meile, kad pildai seną svajonę ir vėl šokti – pramoginius šokius esu lankiusi kelis metus dar būdama 6-erių), o pietums – žalioji Shakshuka naujoje ir laaabai stilingoje vietoje. Kur? Tuoj papasakosiu.

Tai naujas restoranas “Habit”! Visiškai VAU… Nemeluosiu, iškart įsimylėjau! Man jau taip būna… Kai labai patinka daiktas ar vieta, ilgai laukti nereikia, nes dažniausiai tai meilė iš pirmo žvilgsnio. Gal sakysi, o tai kiek čia vietų ir daiktų gali mylėt? Galima mylėti, kiek tik nori. Svarbu, kad būtų ką ir kad tikrai mylėtum. Juk dėl to ir gyvenam. Dabar pakalbėkim, kodėl įsimylėjau “Habit” ir kas ten mane taip sužavėjo:

1. Urbanistiška ir minimalistinė aplinka – vos įžengus galima pajusti New York style dvasią!

2. Pavadinimas. Pripažinkim – pavadinti restoraną “įpročiu” tikrai originalu. Galim suprasti paslėptą žinutę taip: tave kviečia nuolat sugrįžti ir paversti gerą maistą tiesiog įpročiu.

3. Vario spalvos įrankiai, kurie slepiasi stalčiukuose, kurie slepiasi stalų šonuose – magic.

4. Pusryčių meniu radau specialiai sveikuoliams skirtus patiekalus! Vien skaitant “košė su bolivine balanda, kokosų pienu, karamelizuotais bananais ir pekano riešutais” veda iš proto…

5. Nes maistas čia ne tik valgomas (prisiekiu, galima pirštus apsilaižyti ir ne tik), bet ir patiektas lėkštėje atrodo ne ką mažiau įspūdingai. Kitaip sakant, vyksta valgymas dar ir akimis.

6. „Wine Emotion“ vyno aparatas (tokio dar nemačiau), kuriame yra dvylika vyno rūšių, o geriausia, kad jas pilsto taurėmis – vadinasi yra galimybė degustuoti vyną mažais kiekiais (nesugadinant vyno atidarius visą butelį ir jo neišgėrus).

7. Viena iš restorano įkūrėjų – Svetlana Vaganova, kuri, yra ir mano mylimos “Deserinė Atostogos” įkūrėja.

8. Tiesa pasakius, yra daugiau nei 7 priežastys, kodėl “Habit” man apsuko galvą. Pavyzdžiui tai, kad už mėnesio pusryčiauti bus galima terasoje ant stogo!

Pirmas mūsų pasimatymas su “Habit” prasidėjo Mimosa ir migdolų pieno Latte. Ir viskas čia apgalvota iki smulkmenų… Ne tik stalčiukai su įrankiais, bet ir cukraus pakeliai su klausimu – ar cukrus tikrai mano įprotis? Nežinau, kaip Tau, bet man cukrų maišyti į gėrimus net nekyla rankos. Aš kavą ir arbatą jau daug metų geriu be jo. Todėl tie cukraus pakeliai ir liko tik “modeliai” gražiam nuotraukos kadrui arba kitam lankytojui.

Tai kaip atrodė vėlyvieji šeštadienio pusryčiai (čia jie būna savaitgaliais nuo 9 val. iki 14 val.)? Išsirinkti nebuvo lengva – nes kiekvienas pusryčių patiekalas skambėjo nepaprastai gardžiai. Kaip sakiau, man ypač patiko meniu dalis skirta sveikuoliams. Todėl iš ten ir užsisakiau žaliąją Shakshuką – kepti kiaušiniai su špinatų – lapinių kopūstų padažu ir fetos sūriu. Mmmm… Desertui pasirinkau naminę granolą su pekano riešutais, rabarbarų Compote, ekologišku jogurtu ir klevų sirupu. Irgi visiškas mmmm…

Mato Angliški pusryčiai atrodė dar rimčiau ir sočiau, bet ne ką mažiau skaniai – su ančių kiaušiniais, naminių keptų pupelių kečupu, grybų piurė, traškia šonine, kiaulienos dešrele ir juodojo pudingo kraujine dešra.

Na ir žinoma… Būtų buvusi nuodėmė neparagauti naminio, šviežiai kepto kruasano su sezonine uogiene ir sviestu. Tiesiog tirpo burnoje… Rojus, ne kruasanas.

Panašu, kad savaitgaliais daugiau nebesuksiu galvos apie maistą nuo pat ryto – nes turiu new favorite place in town! Vėlyvi pusryčiai, tobulai skanūs pietūs, vakarienė, kokybė, stilinga atmosfera, super aptarnavimas. Ko daugiau reikia?

Manau jau žinai, kur valgysi šiandien!